Cave canem finale

Pradžia su pretenzija į dramą, tačiau pabaiga kaip netikėtai pasibaigus rašalui ir popieriui. Visiškas nesusipratimas, jeigu bandyti vertinti kaip detektyvą, tačiau ganėtinai pakenčiama, jeigu niekuomet nieko apie tokią Romą nesi girdėjęs. Sunku pasakyti, kodėl šios a la detektyvų serijos knygos itin populiarios Italijoje. Galbūt dėl to, jog visuomet smagu skaityti apie savo kiemą ir jeigu ne prisiminti, ko mokykloje mokeisi, tai bent atsigriebti, už tai, ko tuomet neišmokai. Bet, šiaip, tai tiesiog visiškai paprastutė istorija apie galbūt šiek tiek daugiau suopračio nei kiti turintį patricijų, kuris anaiptol joks ten labai sumanus ar pasižymintis analitiniu (ar dedukciniu) mąstymu. O ir pati byla (jo taip vadinamas tyrimas) tokia, sakyčiau, visiškai banali - nei intrigos, nei įtampos, nei kulminacijos ar kokio tai wow pagaliau išaiškėjus, kas gi tas “baisusis” žudikas. O ir ties motyvais buvo galima šiek tiek padirbėti, atomazgą taip sukonstruoti, kad skaitytojui užimtų kvėpavimą. Dabar gi jausmas, kad buvusi mokytoja parašė vidutinišką, kažkuom panašią į vadovėlį (vien ką reiškia žodynėlis ir sąvokų sąrašas knygos gale) knygą, skirtą besimokantiems apie Romos imperiją, kad jiems nebūtų nuobodu (programą reikia visgi išdėstyti). Tik prie ko čia tas šuo?